VI.  Veronika nušluosto Jėzui veidą


 

 

Ji sekė Tave, sielodamasi dėl Tavo kančios.
 

Staiga ji nebeišlaikė.

Prasiveržė pro minią, nepabūgo kareivių ir

lino skarele nušluostė Tavo veidą: kraują, prakaitą, dulkes.


Ar paliko Tavo atsispaudęs veidas jos skaroje?

Jos širdyje - tikrai!


Atleisk man, Viešpatie, už nejautrią mano širdį, kuri neatsako į Tavo meilę.

Atleisk man, Viešpatie, už miglotą mano žvilgsnį, kuris nepastebi Tavo artumo.


Atverk mano akis, Viešpatie, ir leisk išvysti Tavo veidą.


VII stotis >>>
Kryžiaus kelias