V. Simonas Kirėnietis padeda Jėzui nešti kryžių


„Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį - Simoną Kirėnietį,

Aleksandro ir Rufo tėvą - panėšėti jo kryžių".

                                                                                           (Mk 15,21)

Jis abejingas ėjo pro mirties bausmės egzekuciją. Ką jis mąstė, pamatęs

mirti pasmerktąjį? Mes to nežinome.
 

Kareiviai jį šiurkščiai privertė padėti. Ką tada Simonas mąstė?

Tai mes galime įspėti: kodėl kaip tik aš?


Malonė turi savo kelią. Paulius mini „išrinktąjį Viešpatyje Rufą"

(Rom 16,13).

Gal tai buvo kryžiaus nešėjo sūnus?

Yra tvirtas pagrindas taip manyti.

Viešpatie, Tu priimi įsakytą pagalbą.

Sutinki, kad Tau padėtų.


O aš?

Noriu vienas veikti.

Noriu vienas kovoti.

Noriu vienas turėti pasisekimą.

Tavo kryžius, Viešpatie, tepalaužia mano atkaklumą.

Tu esi mano gyvenimo kelyje reikalingas.


VI stotis   >>>
Kryžiaus kelias