FILMAI...
Kokius
ženklus virš mūsų bažnyčios užfiksavo skaitmeninis fotoaparatas?
Šiuos kadrus mums atsiuntė viena parapijietė.
Dirstelėkite
>>>
Netikėti Jėzaus pasirodymai
Keisčiausios Jėzaus apsireiškimo
vietos
V. Šereikienė. Mokslininkai
įrodė mistinę kryžiaus
ženklo galią
Mokslininkai žmogaus genome perskaitė Dievo
pasiųstą žinią
„Drobulė
nepadirbta“
Egipto bausmės,
aprašytos Biblijoje, tikrai buvo
Pasivaikščiokite po Siksto
koplyčią
Kriminalistai sudarė šv. Povilo
fotorobotą
Kirliano efektas nustato mirties
priežastį
Argentinoje
pradėjo kraujuoti Kristaus statula
Angelai
Nazarete rasti griuvėsiai pastato,
kuriame galbūt gyveno Šventoji Šeima
Nojaus laivą rado ten, kur jis
sustojo
30 mln. dolerių Biblijai ekranizuoti
Religija skatina prekybą
Miestas
plaukiantis kosmose
Ką rašo apie Šventąjį Miestą Šventasis Raštas
„Paskutinę vakarienę“
internete galima pamatyti 16 gigapikselių
raiška
Per 1000 metų lėkštės maistui
labai pasikeitė

Rasta internete:
2012 03 15.
Netikėti Jėzaus pasirodymai:
ant sienos, lygintuvo, sidro buteliuko
Jėzaus
atvaizdas buvo pasirodęs keptuvėje, maiste ar tiesiog
viduryje lauko. Šį kartą Jėzus Kristus „apsireiškė“
Jungtinėse Valstijose, Eldroto miestelyje, viename iš namų
atliekant remontą. Nutinkavus vieną iš kambario sienų,
remontuotojo laukė siurprizas – viename iš tinko pliupsnių
susiformavo keistokos formos atvaizdas, kuris priminė
barzdoto vyriškio veidą, kuris galėtų būti panašus ne į ką
kitą, o į patį Jėzų Kristų. Samas Dalby atvaizdą pastebėjo
ne iš karto – Kristų vyras išvydo tik prisėdęs užkrimsti
sumuštinių: „Prieš tai aš veido nepamačiau, nors dirbau prie
pat jo. Tik po to, kai atsisėdau, jis man pasirodė – aš
sėdėjau akis į akį su Jėzumi. Aš buvau kiek nustebęs, ne
kiekvieną dieną pamatai patį Viešpatį, stebintį, kaip tu
valgai priešpiečius. Aš buvau pamalonintas tokio vizito.
Manau tai geras ženklas mano atliktam darbui name.“
AR TAI TIESA?
Keisčiausios Jėzaus apsireiškimo
vietos (18 paveiksliukų)
Valentina Šereikienė.
Mokslininkai
įrodė mistinę kryžiaus
ženklo galią
Tyrimai, atlikti pramonės ir jūros medicinos Mokslinio
tyrimo instituto medicinos –biologijos technologijų
laboratorijos bazėje, tapo tikra sensacija. Mokslininkai
eksperimentais įrodė, kad kryžiaus ženklas „užmuša“ mikrobus
ir keičia vandens optines savybes.
- Mes įrodėme, kad, iš senovės atėjęs paprotys žegnoti
maistą ir gėrimą prieš valgį, turi gilią mistinę prasmę,-
pasakoja fizikė Angelina Malachovskaja. – Po juo paslėpta
praktinė nauda: maistas akimirksniu išvalomas. Tai didžiulis
stebuklas, kuris įvyksta kasdien.
Kryžiaus ženklo galios tyrimus Angelina Malachovskaja vykdė
beveik 10 metų.
Buvo atlikta didelė serija eksperimentų, kurie buvo daugybę
kartų pertikrinti prieš paskelbiant jų rezultatus. Jie
fenomenalūs: išaiškinta unikalios bakterinės savybės,
atsirandančios vandenyje po jo pašventinimo malda ir
kryžiaus ženklu.
Mokslininkai žmogaus genome perskaitė Dievo
pasiųstą žinią
YOU TUBE: Hidden
message FROM GOD through our DNA!!!
DNR
atradimas laikomas vienu didžiausių mokslo pasiekimų.
Genetinis kodas, kuris yra kiekviename iš mūsų, yra
nuostabus Dievo darbas. Būtent tose spiralės formos
molekulėse užkoduota visa informacija ne tik apie žmogų, bet
ir apie būsimas kartas.
Gali būti, kad Harvardo universiteto mokslininkams pavyko
iššifruoti Dievo žinią, kuri yra žmogaus genome. Genetikų
nuostabai, vienoje iš mažiausiai ištirtų žmogaus DNR vietų
jie rado (dėmesio!) 22 žodžių aramėjų kalba fragmentą.
Senąja aramėju kalba yra kalbėjęs Jėzus Kristus.
Be tų žodžių genetikai rado keistus matematinius algoritmus,
kurių gamtoje kol kas nerasta. Šis
atradimas gali tapti paliudijimu apie realų Dievo buvimą ir
betarpišku įrodymu, kad Jis kūrė gyvybę Žemėje.
Mokslininko Charles Watson komanda, apsvaiginta šio
atradimo, susisiekė kalbos ekspertais.
Genomas
Ir jie perskaitė tokią nuostabią Dievo žinią: „Sveikinu jus,
mano vaikai. Aš – Jahvė, vienintelis ir tikrasis Dievas. Jūs
radote kūrinijos paslaptį. Dabar pasidalinkite ja taikiai su
pasauliu“.
Artimiausiu metu šio mokslinio tyrimo rezultatai bus
paskelbti žurnale „Nature“ ir tikimasi, kad jie sukels
didžiausias diskusijas. Čarlzas Darvinas savo natūralios
atrankos teoriją paskelbė 1859 metais.
Gali būti, kad gauti duomenys iš esmės papildys evoliucijos
teoriją. "Tai
nereiškia, kad evoliucijos teorija yra neteisinga ", sako
Watsonas. –Ji tiesiog neišsami. Atrodo, kad iš tiesų
judėjų-krikščionių Dievas pradėjo visą procesą. Prieš šį
atradimą buvau įsitikinęs ateistas. Dabar aš –
pamaldus krikščionis. Tai yra būtent tai, kas palengvino
mano abejones.“
„Drobulė nepadirbta“
Marko Tozatti
2011 12 15
Italų
mokslininkai atliko naujus Turino Drobulės tyrimus,
praneša Marko Tozatti savo straipsnyje laikraštyje „La
Stampa“.
"ENEA, nacionalinė agentūra naujoms
technologijoms, energijai ir stabiliam Italijos
ekonominiam vystymuisi, paskelbė penkerių metų Turino
Drobulės tyrimo ataskaitą. Mokslininkai mėgino suprasti,
kaip Turino Drobulės audinyje taip ryškiai pasiliko
atvaizdas. Mokslininkai laikė sau uždaviniu nustatyti,
kokie fiziniai ir cheminiai procesai gali įtakoti tokiam
audinio nuspalvinimui, koks yra Turino Drobulėje“, -
rašoma straipsnyje.
„Mokslininkai (Di Laccaro, Murra,
Santoni, Nikelatti ir Baldakkini) rėmėsi naujausiu ir
vieninteliu pilnu audinio ištyrimu, kurį atliko grupė
Amerikos mokslininkų STURP (Shroudof Turin Reasearch
Project)", - rašo Marko Tozatti.
„Italijos mokslininkų tyrimai pilnai paneigė
tvirtinimą, neva, Drobulė yra viduramžių klastotė.
Ataskaitoje sakoma: „Dvigumas atvaizdas (priekinis ir
galinis) žmogaus, kuris buvo kankinamas ir nukryžiuotas
(visa tai atsispindi lininėje Turino Drobulėje) turi
daug neįprastų cheminių ir fizikinių charakteristikų,
kurių šiuo metu neįmanoma gauti laboratorijos sąlygomis.
Negalimybė pakartoti (o, vadinasi, ir falsifikuoti)
atvaizdą neleidžia suformuluoti įtikinamos hipotezės
apie atvaizdo susiformavimo mechanizmą. Tai tiesa, -
dabar mokslas dar negali pasakyti, kokiu būdu Drobulėje
atsirado kūno atvaizdas“, - rašo straipsnio autorius.
„Atvaizdo Drobulėje kilmė yra nežinoma.
Tai ir yra vadinamosios „Turino Drobulės paslapties“
esmė“, - teigia mokslininkai. Po kraujo lašais nėra
atvaizdo. Tai reiškia, kad kraujo pėdsakai Drobulėje
atsirado iki atvaizdo atsiradimo. Tokiu būdu atvaizdas
susiformavo vėliau. Be to, visos kraujo dėmės turi
ryškius kontūrus, tokiu būdu, galima spėti, kad kūno nuo
Drobulės nenuėmė. Taip pat Drobulėje nėra kūno irimo
pėdsakų, kurie įprastai pasirodo praėjus 40 valandų po
mirties. Mokslininkai įsitikinę, kad kūnas ant Drobulės
išbuvo ne ilgiau dviejų dienų“, - rašoma straipsnyje.
„Viena iš atvaizdo Drobulėje atsiradimo
versijų – elektromagnetinis poveikis. ENEA mokslininkų
tyrimo rezultatai liudija apie tai, kad trumpas ir
intensyvus, kaip blyksnis, ir kryptingas ultravioletinis
spinduliavimas gali nudažyti lininį audinį tokiu būdu,
kad jame atsispindėtų daugelis kūno detalių, įskaitant
šviesumo pustonius, paviršinį viršutinių audinio
skaidulų nudažymą ir fluorescencijos nebuvimą“. Pasak
ENEA mokslininkų, „visas galingumas ultravioletinės
radiacijos, reikalingas momentiniam paviršiniam
nudažymui lino audinio, reikalingo vidutinio ūgio
žmogui, yra lygus 34 milijardams vatų. Tokio galingumo
negali išspinduliuoti joks dabartinis ultravioletinių
spindulių šaltinis“, - rašo Marko Tozatti.
“Mokslininkai sako: „Drobulės tyrimų mes
nebaigėme, mes renkame sudėtingos ir patrauklios
mokslinės dėlionės fragmentus“. Atvaizdo Turino
drobulėje atsiradimo paslaptis „meta iššūkį mūsų
intelektui“, kaip kartą yra pasakęs popiežius Jonas
Paulius II, - rašo straipsnio autorius.

Egipto
bausmės, aprašytos Biblijoje, tikrai buvo
Vandens
virtimas krauju, rūpužių, skėrių, uodų ir musių
antplūdis, galvijų maras, opos ir pūslės ant žmonių
kūnų, liepsnojanti kruša, nepereinama tamsa ir
pirmagimių žūtis – tai 10 nelaimių arba Egipto bausmių,
kurios aprašytos Išėjimo knygoje. Tikimybė, kad tie
veiksmai pasikartos, yra gana didelė.
Archeologų nuomone, Egipto sostinė – Per-Ramzes miestas
(Ramzeso namas), esantis Nilo deltoje, buvo apleistas
prieš maždaug 3000 metų. Mokslininkai mano, kad tam
pasitarnavo aukščiau paminėtos gamtos nelaimės. Staigų
klimato pasikeitimą tyrinėtojai aptiko tirdami
stalagmitus Nilo deltos uolose.
Dr. Stephanas Pflugmacheris iš Leibnico vardo vandens
ekologijos ir gėlavandenės žvejybos instituto mano, kad
klimato pasikeitimas turbūt buvo priežastimi, kad Nilas
nuseko ir sulėtino tėkmę, ir tai prisidėjo prie spartaus
dumblių „Burgundijos kraujas“ augimo. Tai lėmė labai
intensyvų varlių, uodų ir musių dauginimąsi ir tuo pačiu
– plitimą infekcinių ligų, kurios sukėlė padidėjusį
gyvūnų ir žmonių mirtingumą.

Ugnies lietus ir tamsa, pasak mokslininkų, galėjo būti
ugnikalnio Mt.Thera išsiveržimas Viduržemio jūroje, kai
pelenų debesys uždengė dangų ir nusėdo į žemę. Tai taip
pat galėjo sukelti ir orų anomalijas: drėgmės padidėjimą
ir dažnesnius kritulius, o tai, savo ruožtu, galėjo
sukelti greitą skėrių dauginimąsi ir migraciją. Kai
kurie mokslininkai sieja šį išsiveržimą su legenda, kai
prieš Mozę prasiskyrė Raudonosios jūros vandenys.
Dešimtoji bausmė – pirmagimių mirtis - paaiškinama grūdų
užsikrėtimu nuodingais grybeliais ar pelėsiais, nes
būtent vyriškos lyties pirmagimiai gaudavo pirmąją
valgio dalį.
Mokslininkai perspėja, kad visa tai, kas nutiko
praeityje, gali anksčiau ar vėliau pasikartoti.
Pasivaikščiokite
po Siksto koplyčią
Siksto koplyčia (it. la cappella sistina)
– Apaštališkuosiuose rūmuose esanti koplyčia, pastatyta
1475 – 1483 metais, valdant Sikstui IV, pašventinta 1483
m. rugpjūčio 15. Suprojektavo dailininkas Baccio
Pontelli. Oficiali popiežiaus rezidencija Vatikane.
Koplyčia žymi dėl savo architektūros, primenančios
Senajame Testamente aprašytą Saliamono šventyklą, taip
pat Mikelandželo nutapytų freskų. Kartu su Dovydu ir
Pieta Siksto koplyčios freskos dažnai laikomos
genialiausiais jo kūriniais. Siksto koplyčioje vyksta
konklava.
http://www.vatican.va/various/cappelle/sistina_vr/index.html
Kai pamatysite vaizdą,
toliau vadovaukitės "pele". Galėsite didinti vaizdą ( +)
ar mažinti ( - ). Galėsite apsukti, aplinkui slinkti į
bet kurią pusę. Paspaudę ant norimo taško, galite
sukiojant pelę, sukioti ir vaizdą.
Kriminalistai sudarė
šv. Povilo fotorobotą
Ištyrę
dokumentus: istorinius eskizus, duomenis apie jo amžių,
šeimyninę padėtį ir išvaizdos aprašymus iš II amžiaus,
vokiečių kriminalistai sudarė šv. Pauliaus fotorobotą.
Remdamiesi tyrimo rezultatais kriminalistai priėjo prie
išvados, kad Povilas buvo kreivokų kojų ir mažo ūgio
žmogus, šviesiaodis, aštrių veido bruožų, didelių rudų
akių, praplikusia kakta. Jis augino juodą gerokai
žilstelėjusią barzdą, kuprotą nosį ir beveik suaugusius
antakius. Portretą kriminalistai patalpino savo
tinklalapyje Рolizeipresse.de.
2008 06 27
Pradžia >
Kirliano efektas nustato mirties priežastį
Konstantinas Korotkovas – Sankt
Peterburgo Technikos universiteto profesorius, techninių
mokslų daktaras. Nuo 2000 metų lapkričio jis išrinktas
„Tarptautinės medicininės ir taikomosios
bioelektrofotografijos sąjungos“ prezidentu. ši mokslinė
organizacija, sukurta 1978 metais ir užregistruota
JUNESKO.
Dar
prieš 18 metų jį sudomino taip vadinamas Kirliano
efektas. Jo esmė tame, kad bet koks objektas,
patalpintas į elektromagnetinį lauką, ima skleisti
žydros spalvos švytėjimą. Be to, negyvų kūnų švytėjimas
smarkiai skiriasi nuo gyvųjų. Pavyzdžiui, vinis ir akmuo
švyti vienodai, o gėlė ar ranka turi savo nepakartojamas
auras. Impulsinis elektromagnetinis laukas, kuriame
fotografuojama, iš tiriamojo objekto išmuša elektonus ir
fotonus, kurie ir sudaro šviečiančią karūną.
„Žmogaus
aura egzistuoja“ – tokios sensacingos antraštės pasirodė
laikraščiuose 1964 m. po to, kai vyras ir žmona
Kirilianai išspausdino garsenybe tapusią savo brošiūrą
„Stebuklingų iškrovų pasaulyje“.
Ir nors
apie daiktų švytėjimą aukšto dažnio elektromagnetiniame
lauke mokslininkai žinojo jau 18 a. pabaigoje, ši
nedidelė Krasnodaro (Rusija) išradėjų knygelė mokslo
pasaulyje padarė sprogusios bombos įspūdį.
Po daugybės eksperimentų su gyvais objektais K.
Korotkovui atėjo į galvą neįprasta idėja- patikrinti,
kaip elgiasi Kirliano efektas su žmogaus lavonais.
Rezultatai visus apstulbino: mirusiųjų energija
neužgesdavo palaipsniui, kaip buvo manoma. Sudarytuose
grafikuose jos kreivė pirmosiomis 2-3 paromis po mirties
tai žymiai pašokdavo aukštyn, tai vėl krito, tarsi
mirusiame kūne blaškytusi nežinoma jėga. Prieita
išvados, kad yra trys ryškūs mirusiųjų žmonių pirštų
švytėjimo gesimo būdai. Mirusiųjų ramia, sava mirtimi
švytėjimas geso ramiai ir vienodai. Mirusiųjų dėl
nelaimingo atsitikimo kreivė turėjo vienintelį
blykstelėjimą. O jei žmogus mirė smurtine mirtimi ar
pasidarė sau galą, piešinys buvo visai kitas –
švytėjimas geso, tačiau nuolat pulsuodamas.
Tyrinėtojai padarė prielaidą, kad jiems
pasisekė užfiksuoti informacinio apvalkalo, ar, trumpiau
tariant, žmogaus sielos išėjimo momentą.
Skeptikai ir materialistai pavadino tuos pliūpsnius
griuvimo, vykstančio irstančiame kūne, atsispindėjimu.
Tačiau jie negalėjo paaiškinti, kodėl savižudžių
energetinė kreivė šokinėja tarsi apiplikyta, o rami
energetika žmonių, mirusių natūralia mirtimi, beveik
visada sutampa.
Nuo to
laiko, remiantis šiuo efektu, Korotkovo grupė sukūrė
šiuolaikinius kompiuterinius prietaisus ir
technologijas, leidžiančius detaliai diagnozuoti žmogaus
būseną.
Kirlianografija
- turbūt vienintelis būdas pasaulyje objektyviai
įvertinti asmens psichologines charakteristikas, o
svarbiausia – nerimą ir stresą.
Kartu su Vidaus reikalų ministerija buvo
sukurta metodika, leidžianti išaiškinti žmones,
linkusius nusikalsti. Pas žmogų, sumaniusį padaryti
nusikaltimą, padidėja nerimas ir jį gali fiksuoti
prietaisas. Kai žmogus medituoja ar meldžiasi, tai taip
pat atsispinti jo „auroje“.
Kiriliano efektas – psichofiziologinių
procesų, vykstančių gyvame organizme, indikatorius.
Vos tik žmogus truputėlį susijaudina,
iškart pasikeičia jo odos švytėjimo spalva ir
intensyvumas, švytinčios karūnos forma.
Šiuo efektu remiantis galima nustatyti,
ar vairuotojas yra gėręs alkoholinių gėrimų, ar ne.
Piršto aureolė staiga pasikeičia net nuo išgertos
stiklinės alaus.
Nuostabiausia „Kiriliano efekto“ savybė
yra ta, kad jis neklysdamas nustato, koks išorinis
poveikis žmogui yra kenksmingas, o koks – atneša naudos.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonių,
kalbančių mobiliuoju telefonu „aura“ išsikreipia ir
įgauna liguistą pobūdį. Po pokalbio praėjus pusei
valandos ji atsistato.
Kalbant mobiliuoju
telefonu
Peterburgo technikos universiteto
laboratorijoje ant stalo guli paprastas juodas
diplomatas, kuriame buvo nedidelė dėžutė su perjungėjais
ir apvaliu stikliniu langeliu.
Šis
prietaisas, kaip paaiškino Korotkovas, matuoja žmogaus
energetinį lauką. Apdorojęs gautą informaciją
kompiuteriu, gali sužinoti apie žmogų beveik viską – nuo
sveikatos būklės iki psichologinio portreto. Kaip veikia
šis prietaisas?
-Mes
imame informaciją apie fizinius laukus, išsidėsčiusius
apie rankų pirštus. Kai pirštui duodamas
elektromagnetinis impulsas, jo poveikyje organizmas
išmeta iš savęs fotonų ir elektronų srautą, kurį mes
registruojame optine sistema ir analizuojame
kompiuteriu. Pagal šį paveikslą per 10-15 minučių
gauname visą informaciją apie žmogų: jo psichiką, kūną,
organų būseną,- sakė K. Korotkovas.
Dr. D. Šeinkinas (JAV) 1974 m. nustatė,
kad Kiriliano efektas gali būti pritaikytas
diagnozuojant ligas.
Sergant
tam tikra liga pastebėtas griežtas švytinčios karūnos
pasikeitimas. Įdomu tai, kad pagal tai kai kurias ligas
buvo galima nustatyti dar nesant pirmųjų ligos simptomų.
Mumijo mįslė.
V.
Adamenko tyrė žmones vartojusius mumijo
–
paslaptingą senovinį vaistą.
Švytinčių aureolių skirtumas ryškus.

Vyr.
mokslinis bendradarbis V. Adamenko užminė dar vieną
mįslę. 1966 metais jis atsitiktinai pastebėjo tokį
reiškinį: jeigu augalo lapą prikirkti keletą milimetrų,
tai švytėjimas apgaubia ir trūkstamą dalį lapo ir jis
nuotraukoje atrodo visas.
O brazilų
tyrinėtojas psichobiofizikos instituto direktorius
Ernani Andrade dar kitaip padarė – jis ne nupjovė, o
numarino dalį lapo.
Rezultatas buvo tas pats – švietė visas.
Kas tai yra tie „šviečiantys fantomai“? Ar nerodo jie to
fakto – gyvas organizmas turi tam tikrą energetinį
karkasą, kuris išnyksta tik jam visam pražuvus?
Argentinoje
pradėjo kraujuoti Kristaus statula
Raudona
substancija, labai panaši į kraują, teka nuo kaktos per
Jėzaus statulos skruostus. Kristaus statula yra Šiaurės
Rytų Argentinos Tukumano provincijos Jierba Buena miesto
katalikų bažnyčioje. Dievo Sūnus pavaizduotas
Paskutinėje vakarienėje.
Vietos
kunigas Chorche Handuras sako, kad kraujas teka iš
vienos žaizdų kairėje Kristaus kaktos pusėje, kuri
atsirado dėl erškėčių vainiko.

Penktadienį pirmieji kraują pastebėjo du parapijos
tikintieji, kurie apie tai papasakojo kunigui. Norėdamas
įsitikinti, ar tai yra žmogaus kraujas, jis neįprastą
skystį nusiuntė ekspertizei.
Po to, kai
vietinėje žiniasklaidoje pasirodė įdomi ir pakankamai
neįprasta informacija apie tai, kad Kristaus statula
kraujuoja, kad pamatytų šį neįprastą reiškinį ir
pasimelstų stebuklo vietoje, į bažnyčią pradėjo plūsti
lankytojai iš viso pasaulio, praneša „For-ua.com“.
Lankytojų suplūdo tiek, kad kunigas
mišias turėjo laikyti gatvėje.
Kunikas Chorche Handuras įsitikinęs, kad
kad šiuo įvykiu Dievas nori kažką pasakyti žmonėms, bet
pats nesiima traktuoti statulos kraujavimo, nes bijo
suklysti.
Tai ne vienintelis kraujavimo pavyzdys
pasaulyje. Tarp kitko, 1975 m. balandį pradėjo kraujuoti
gipsinės Kristaus statulos, kuri priklausė amerikietei
iš Pensilvanijos valstijos, rankos.
Ypač gausiai kraujavo penktadieniais ir
didžiųjų švenčių dienomis. Statulą peršvietė rentgeno
spinduliais, bet viduje nerado kokio nors zerervuaro ar
kitokio mechanizmo pėdsakų. Kraujo tikrumas buvo
įrodytas. Tiesa, jis turėjo labai mažai hemoglobino
(įrodymas to, kad kraujas buvo senas).
Vienu žodžiu, mums tenka žiūrėti į šį nuostabų reiškinį
ir stebėtis, o tikėti jo tikrumu ar ne – tai jau
kiekvieno reikalas.
2010
06 19
Angelų nuotraukos
Internete rastos angelų
nuotraukos, kurias padarė įvairūs žmonės skirtingose
vietose. Galbūt tai – ne angelai, galbūt – kas nors
kitas, bet sutikite – jei nuoširdžiai tikėsime, kad tai
nesuklastota, nuotraukos yra keistos...
Kriminalistai sudarė šv. Povilo
fotorobotą
Ištyrę dokumentus: istorinius eskizus,
duomenis apie jo amžių, šeimyninę padėtį ir išvaizdos
aprašymus iš II amžiaus, vokiečių kriminalistai sudarė
šv. Pauliaus fotorobotą. Remdamiesi tyrimo rezultatais
kriminalistai priėjo prie išvados, kad Povilas buvo
kreivokų kojų ir mažo ūgio žmogus, šviesiaodis, aštrių
veido bruožų, didelių rudų akių, praplikusia kakta. Jis
augino juodą gerokai žilstelėjusią barzdą, kuprotą nosį
ir beveik suaugusius antakius. Portretą kriminalistai
patalpino savo tinklalapyje Рolizeipresse.de.
2008 06 27
Nazarete rasti
griuvėsiai pastato, kuriame galbūt gyveno Šventoji Šeima
Izraelio
archeologai Nazarete aptiko Jėzaus laikų namo liekanas.
Griuvėsiai rasti netoli Viešpaties apreiškimo Švč.
Mergelei Marijai bazilikos. Jėzus didžiąją gyvenimo dalį
praleido Izraelio šiaurėje esančiame Nazarete, kuriame
gyveno Marija ir jos vyras Juozapas.

Daugiau nuotraukų
>>>>
"Šis
atradimas ypač svarbus, nes pirmą kartą buvo aptiktas
žydų Nazareto kaimo namas, rodantis, koks buvo gyvenimas
Jėzaus laikais, - sakė kasinėjimams vadovusi tyrėja
Yardenna Alexandre.
Apie šį
atradimą buvo paskelbta likus kelioms dienoms iki Vakarų
pasaulio krikščionių švenčiamų Kalėdų, per kurias
pagerbiamas Jėzaus gimimas tvartelyje Betliejaus mieste,
esančiame į pietus nuo Jeruzalės. Pasak Y. Alexandre,
dabar mes galėsime sužinoti, kaip gyveno Kristaus laikų
žmonės. Pastatas, kurį radome, yra labai nedidelis,
matyt, tai yra tipinis vidutinio statistinio tų laikų
Nazareto gyventojo būstas. Pirmame amžiuje po Kristaus
Nazaretas buvo labai mažas lygumoje esantis žydų
kaimelis. Iki šiol Kristaus laikams priskirti daiktai buvo randami tik laidojimo uolose
ir nebuvo nė
vieno archologinio patvirtinimo, kad šioje vietoje būta
žydų kaimelio“.
Archeologų
rastas pastatas - mažas ir kuklus. Gyvenamasis namas
susidėjo iš dviejų patalpų ir vidaus kiemelio su
akmeniniu šuliniu, kuriame rinkdavosi lietaus vanduo.
Plati siena 15 a. po Kr. buvo pastatyta ant senesnio
statinio sienos pamatų. Taip pat buvo rasta ankstyvosios
Romos (1-2 a. po Kr.) laikų molinių indų liekanų ir
apeigų taurių iš kalkakmenio.
Tie
griuvėsiai buvo rasti netoli Viešpaties apreiškimo Švč.
Mergelei Marijai bazilikos, kuri buvo pastatyta virš
vietos, kur gimė Mergelė Marija. Atradimas padarytas
atsitiktinai, kai statybininkai valė vietą naujo
krikščioniško centro statybai.
Mokslininkai
kol kas neturi įrodymų, kad būtent šiame name gyveno
Šventoji Šeima. Žinoma tik, kad ji gyveno Nazarete,
tačiau
Šv. Raštas nemini, kur būtent. Kaip žurnalistams
paaiškino Aleksandre, griuvėsiuose rasti moliniai indai
būdingi neturtingos tų laikų šeimos buičiai.
Negalima
pasakyti, ar šis namas tikrai priklausė Kristaus
globėjui Juozapui ir jo Motinai Marijai, tačiau jis
labai panašus į charakteringą dailidės būstą. Jeigu
Kristus ir negyveno šiame name, tai tikrai jaunas būdavo
netoli jo. Išsiaiškinta, kad Nazaretas buvo nedidelis
kaimelis, kuriame 1,6 ha teritorijoje būta apie 50 namų.
Pasak archeologės Alexander, kaimelyje gyventa
pasiturinčių šeimų.
Iš susietų
su Šv. Šeima vietų Nazarete yra Viešpaties Apreiškimo
grota, virš kurios pastatyta didžiausia Artimuosiuose
Rytuose katalikiška Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei
Marijai bazilika ir pravoslaviška Arkangelo Gabrielio ir Šventojo šaltinio
cerkvė. Bazilika yra pastatyta ant trijų ankstesnių
bažnyčių pamatų. Krikščionys tiki, kad toje vietoje
arkangelas Gabrielius apreiškė Dievo motinai, kad ji
pagimdys Jėzų. Be to, Nazareto apylinkėse yra Taboro
kalnas, menąs Jėzaus atsimainymą, ir Kfar Kano kaimas,
kur Kristus padarė pirmąjį savo stebuklą – vestuvėse
vandenį pavertė vynu.
Pradžia >
2009 12 28
BNS,
capital-tour.ru,
utro.ru
Nojaus laivą rado ten, kur jis
sustojo
Kinų
mokslininkai pranešė, kad
Turkijoje, Ararato kalno višūnėje 4 tūkst. metrų
aukštyje, jie rado biblijinį Nojaus laivą. Radiologinė
analizė nustatė radinio amžių – 4,8 tūkst. metų.
Apie laivo radimą tyrinėtojai jau yra
pranešę ne kartą. Mėginimai rasti Nojaus laivo liekanas
Ararato kalnuose vyksta nuo 4 a. 19 ir 20 a. šiose
vietose pabuvojo ne viena ekspedicija, ir nors nė viena
iš jų nerado laivo liekanų, daugelis tyrinėtojų tvirtino
matę kažką panašaus į tai.
Mūsų laikais vienu iš pagrindinių
vietų, kur, pasak ieškotojų, yra laivo liekanos, yra „Ararato
anomalija“. Tai – nežinomos kilmės objektas, kyšantis iš
sniego kalno papėdėje šiaurės-vakaruose, 2,2 tūkst. m
nuo viršūnės. Šią vietą tirti yra sunkoka, nes čia eina
Turkijos-Armėnijos valstybių siena ir teritorija yra
uždara karinė zona.
Pirmosios „Ararato anomalijos“ fotografijos pasirodė
1995 m. Jas surado CŽV, pareikšdama, kad nuotraukos buvo
padarytos 1949 m. iš lėktuvo. Amerikos žvalgyba žadėjo
1997 m. jas išslaptinti, tačiau tas iki šiol taip ir
nepadaryta.
Kitos fotografijos pasirodė 2000 m. –
gautos iš palydovo „Ikona“. Visos jos buvo raiškios, tik
kėlė ginčus. Labiausiai rūpesčių sukėlė fotografija,
padaryta turkų leitenanto Kurtiso dar 1959 m. Jis taip
pat iš lėktuvo nufotografavo Ararato nuokalnėje esančio
kažkokio didelio laivo liekanas. Tik šis laivas gulėjo
maždaug 20 km į šoną nuo „Ararato anomalijos“ 2 tūkst. m
žemiau. Tai leido kai kuriems mokslininkams teigti, kad
laivai buvo du. Vadinasi, prie „senelio Nojaus“ prikibo
dar kažkas. 
Apie laivą Ararate 275 m. pr. Kr. užsiminė dar
Babilonijos istorikas Berrosus. Garsus keliautojas Marko
Polo 15 a. pabaigoje rašė, kad „laivo liekanos dar
matomos Ararato viršūnėje“. 1887 m. Persijos princas ir
archivyskupas Džonas Džozefas Nuri pranešė, kad Ararato
viršūnėje rado laivo liekanas. Po 6 metų jis mėgino
surengti ekspediciją, kad išardytų laivą ir nuvežtų jį į
pasaulinę parodą Čikagoje. Tačiau tam pasipriešino
Turkijos vyriausybė. Pagaliau yra žinių, kad 1916 m.
laivą tyrinėjo rusų karinė ekspedicija po to, kai jį iš
lėktuvo pamatė pilotai, bandę naują aukštuminį aviacinį
variklį.
Beveik 6 metus Nojaus laivo liekanų
ieškotojai tylėjo – paskutinį kartą apie tai viešai
kalbėjo amerikiečių tyrinėtojai 2004 m. balandžio 27 d.
Tuomet spaudos konferencijoje dr. Deniel MacGivern
pranešė, kad tiriant Ararato kalnų nuotraukas, padarytas
kosminiu aparatu, jis ir jo kolegos pamatė: žinoma „Ararato
anomalija“, esanti 4725 m aukštyje virš jūros lygio, yra
„žmogaus rankų darbas“.
- Dėl to nekilo jokių abejonių, -
tvirtino daktaras, - mes pradėjome derėtis su Turkijos
vyriausybe, kad vasarą leistų mus ten patyrinėti. Kad
galėtume tiksliai pasakyti, ar tai yra legendinio Nojaus
laivo liekanos.

Radiolokacinis Nojaus laivo vaizdas (RadarSat, raiška 8
m)
Nuotraukos, kurias tuomet rodė žurnalistams, buvo
padarytos 2003 m. kosminiu aparatu „Quick Bird“ („Greitas
paukštis“), tačiau jų iššifravimui prireikė metų.
Komercinis aparatas buvo paleistas į orbitą kompanijos
„Space Global Imadging“, vykdant skaitmeninį Žemės
gaublio projektą.
Naujausia aparatūra palydove leido
fotografuoti iš kosmoso 60 cm objektus. Be to, tyrėjams
labai pasisekė – 2003 m. vasara Šiaurės pusrutulyje buvo
viena iš karščiausių per paskutinius keletą amžių.
Ararato ledynai gerokai patirpo apnuogindami didžiąją
artefakto dalį.
Tačiau įsitikinti radinio tikrumu
mokslininkams nepavyko. Jų ekspedicija, kuri buvo
suplanuota 2004 m. rugpjūtį, neįvyko. Kadangi artefaktas
randasi pasienio zonoje, į kurią neįleidžiami
užsieniečiai, Turkijos valdžia ekspedicijos neįsileido.
Ir štai lygiai tą pačia dieną,
balandžio 27 d., bet jau 2010 m., vėl paskelbta eilinė
sensacija. Šį kartą apie Nojaus laivo liekanų radinį
agentūrai „FransPress“ pranešė kiniečiai. Kad tai yra iš
tiesų Nojaus laivo liekanos, archeologai įsitikinę 99,9
proc. Laive yra keletas patalpų, kuriose buvo laikomi
gyvūnai – „kiekvienos rūšies po porą“. Šioje vietoje
žmonės negyvena, todėl vargu ar galima manyti, kad tai
yra sugriuvusių gyvenamųjų būstų liekanos, praneša AFP. Neaišku, ar Turkijos valdžia įsileis
tyrinėtojus.

Nojaus
laivo vaizdas, padarytas palydovo „QuickBird“ 2003 m.
Laivą Nojus pastatė raginamas
Dievo, kad nuo pasaulinio tvano išgelbėtų savo šeimą ir
kiekvieną gyvūnų rūšį. Pasak
Biblijos, nusmukus žmonijos dorovei, Dievas užtvindė
žemę vandeniu. Teisuoliui Nojui jis liepė pastatyti
laivą, kuriame būtų jis su žmona ir sūnumis bei jų
žmonomis, taip pat visų žemės gyvių po porą. Tvanas
truko 40 dienų ir 40 naktų. Vanduo žemėje kilo 150 dienų,
o po to ėmė slūgti. Laivas sustojo Ararato kalnuose.
Pirmą kartą Nojaus laivas tikruoju
dydžiu, kaip aprašomas Biblijoje, buvo atkurtas 2009 m.
Jo modelis yra viename iš Honkongo parkų Ma-Van saloje.
Projekto autoriai ir įkvėpėjai – du broliai kinai
protestantai, statybininkai milijonieriai.
Pradžia >
Finans-online, 2010 04 27
http://www.kp.ru/daily/24480/637394/
30 mln. dolerių Biblijai ekranizuoti
Kinostudija „Paramount Pictures”
planuoja ekranizuoti 3D formatu pirmąją Senojo
testamento – „Būties“ knygą, skirtą pasaulio sutvėrimui.
Filmas, kuris vadinsis „Pradžioje“ ,
bus kuriamas panaudojant stereoskopines technologijas.
Projekto režisierius Devidas Kanningemas, scenarijų kurs
Džonas Fasko. Filmui bus skirta 30 mln. dolerių. Kaip
teigia „Deadline Hollywood“, Adomo ir Ievos istorija iki
šiol neturi nė vienos pilnametražės ekranizacijos.
Projektu rūpinasi vienas iš „Walden
Media“ kūrėjų Kerri Granat. Ši kompanija yra sukūrusi
ciklą filmų pagal „Narnijos kronikas“. Beje, pirmasis
šio ciklo filmas „ Liūtas, burtininkė ir stebuklinga
spinta“ iš žiūrovų yra surinkęs 745 mln. dolerių.
“Būties“ knyga susideda iš 5 dalių. Pasakojimas apima
nuo Pasaulio ir Žmogaus sutvėtrimo iki Juozapo mirties
Egipte. Čia yra Kaino ir Abelio bei pasaulinio tvano
istorijos. Holivude taip pat planuojama ekranizuoti
pranašo Mozės biografiją.
Pradžia >
Finans-online,
2010 03 09
Religija skatina prekybą
Skandalingasis Melo Gibsono filmas „Kristaus
kančia“ ne tik sudrebino Holivudą pelnu (265 mln.
dolerių per 19 demontravimo dienų), bet ir padidino
paklausą krikščioniškos tematikos produkcijai.
Kompaktinis diskas su filmo muzika pateko į muzikinių
bestselerių grupę.
Parduotuvėse graibstomi leidiniai,
skirti ne tik šiam naujam kino hitui, bet ir kitos
knygos apie Kristaus gyvenimą, muzikinis filmas „Jėzus
Kristus – superžvaigždė“ kasetėse ir DVD ir Biblija.
Amerikos kinoteatruose pasirodžius „Kristaus kančiai“
muzikos ir knygų parduotuvėse paklausa pakilo 20-30
proc. Tačiau pirkėjai ties tuo nesustoja – nuo
prekystalių šluojami drabužiai, papuošalai ir net video
žaidimai, kuriuose naudojami biblijiniai motyvai.
http://www.finansmag.ru/5685/
Pradžia >
Miestas
plaukiantis kosmose
Astronomija toli pažengė tyrinėdama artimas ir tolimas
žvaigždes bei galaktikas. Šimtai profesionalų ir
milijonai mėgėjų kasnakt nukreipia savo teleskopus į
žvaigždėtą dangų. Pats svarbiausias planetos teleskopas
– orbitinis NASA teleskopas „Hubble“ astronomams atveria
neribotus kosmoso platybių horizontus. Kartu su
didžiaisiais atradimais „Hubble“ pateikia ir didžiausių
mįslių.

1995 m. sausį Vokietijos astronomijos
žurnalas išspausdino trumpą pranešimą, į kurį nedelsiant
sureagavo viso pasaulio mokslo, religijos ir populiarieji
leidiniai. Kiekvienas leidėjas atkreipė savo skaitytojų
dėmesį į skirtingus šio pranešimo aspektus, tačiau esmė
išlieka ta pati: Visatoje atrasta Dievo buveinė.
1994 12 26 JAV aerokosminėje
agentūroje NASA kilo didžiulis triukšmas. Iššifravus gausybę teleskopu „Hubble“ padarytų nuotraukų,
fotojuostoje aiškiai matomas baltas miestas,
plaukiantis Kosmose. NASA atstovai nespėjo laiku
atjungti laisvo priėjimo prie teleskopo web-serverio, į
kurį patenka visi „Hubble“ padaryti vaizdiniai,
skirti tyrinėjimui įvairiose astronomijos laboratorijose.
Tokiu būdu, teleskopu priimtos
nuotraukos, kurios būna griežtai įslaptinamos, kelioms
minutėms tapo prieinamos interneto vartotojams.
Ir kągi pamatė astronomai šiose
nuostabiose fotografijose? Pradžioje viename iš kadrų
tai buvo maža miglota dėmelė. Bet kai Floridos
universiteto profesorius Ken Wilson nutarė į fotografiją
įsižiūrėti įdėmiau ir, papildydamas „Hubble“
optiką, apsiginklavo rankine lupa, jis pastebėjo, kad
dėmelė turi keistą struktūrą, kurią negalima paaiškinti
nei teleskopo linzių rinkinio difrakcija, nei trikdžiais
ryšio kanale, perduodant vaizdinius į Žemę.
Po trumpo operatyvinio pasitarimo
buvo nuspręsta iš naujo nufotografuoti prof. Wilsono
nurodytą žvaigždėto dangaus dalį esant didžiausiai „Hubble”
raiškai. Didžiulės kosminio teleskopo linzės
susifokusavo į patį tolimiausią Visatos kampelį,
prieinamą teleskopo apžvalgai.
Nuotrauka buvo padaryta ir dėmelė
didžiuliame „Hubble“ valdymo laboratorijos projektoriaus
ekrane prieš nustebusių mokslininkų akis pavirto švytinčia
struktūra, panašia į fantastinį miestą.
Tai buvo tarsi Džonatano Svifto „skriejanti Laputos
sala“.
Didžiulė konstrukcija, išsidriekusi
kosmoso platybėse milijardus kilometrų, švietė nežemiška
šviesa. Plaukiantis Miestas vienareikšmiškai buvo
pavadintas Dievo buveine - vieta, kur tik ir gali būti
Dievo Sostas. NASA atstovas pareiškė, kad Miestas negali
būti apgyventas mums įprasta prasme, greičiausiai jame
gyvena mirusių žmonių sielos.
Tarp kitko, turi teisę egzistuoti ir
kita, ne mažiau fantastiška kosmoso Miesto kilmės
versija. Reikalas toks, kad ieškodami nežemiško proto,
kurio buvimas jau keletą dešimtmečių nekelia abejonių,
mokslininkai susidūrė su paradoksu. Jeigu tarti, kad
Visata apgyvendinta daugybe civilizacijų, esančių
įvairiuose išsivystymo lygiuose, tai jų tarpe
neišvengimai turi rastis ir supercivilizacijos, aktyviai apgyvendinusios
didžiulius Visatos plotus. Ir šių supercivilizacijų
veikla, tame tarpe ir inžinerinė, turi būti pastebima
daugelio milijonų šviesmečių atstumu.
Deja, iki šiol nieko panašaus
astronomai nepastebėjo. Ir štai – aiškus technologinis
galaktinių mąstelių objektas.
Stebina Miesto dydis. Nei vienas mums
žinomas dangaus objektas negali jam prilygti. Mūsų Žemė
šiame Mieste būtų tik smiltelė dulkėtame kosminio
prospekto pakraštyje. Kur juda ir ar juda šis objektas?
Kompiuterinė „Hubble“ nuotraukų analizė parodė, kad
Miesto judėjimas sutampa su jį supančių galaktikų
judėjimu. Tai yra, Žemės atžvilgiu, viskas vyksta pagal
Didžiojo Sprogimo teoriją. Galaktikos tolsta, raudonoji
slinktis spektre didėja augant atstumui, jokių nukrypimų
nuo bendro dėsnio nėra.
Tačiau šią nutolusią Visatos dalį
sumodeliavus trimatėje erdvėje paaiškėjo stulbinantis
faktas: tai ne Visatos dalis, nutolusi nuo mūsų, o mes
nutolę
nuo jos. Kodėl atskaitos taškas perneštas į Miestą.
Todėl kad būtent ši miglota dėmelė fotonuotraukose
kompiuteriniame modelyje tapo „Visatos centru“.
Didžiulis judantis vaizdas akivaizdžiai pademonstravo,
kad galaktikos tolsta, bet nuo to Visatos taško, kuriame yra
Miestas. Kitaip sakant, visos galaktikos, tame tarpe ir
mūsų Paukščių takas, kadaise išėjo būtent iš to taško.
Kitaip tariant - aplink Miestą sukasi Visata. Todėl pradinis Miesto kaip Dievo buveinės
apibūdinimas, pasirodė, kaip reta,
artimas tiesai.
Ką šis atradimas siūlo žmonijai ir
kodėl apie jį buvo tylėta beveik septynerius metus?
Mokslas ir religija jau seniai susitaikė ir pagal
galimybes ir jėgas padeda išaiškinti supančio pasaulio
paslaptis ir mįsles. Ir jeigu staiga mokslas susiduria
su neišsprendžiamu fenomenu, religija beveik visada turi
realų paaiškinimą, kuriuo vėliau pamažu apsiginkluoja ir
griežti mokslininkų sluoksniai.
Šiuo atveju atsitiko atvirkščiai –
mokslas, naudodamasis techninėmis priemonėmis, pateikė svarų pagrindinio religijos postulato
įrodymą – Visatą sukūrė vienintelis Kūrėjas, gyvenantis
spindinčiame Dangaus Mieste.
Šios sensacijos pasekmės gali būti
nenuspėjamos. Visuotinė religingų žmonių euforija,
šiuolaikinio mokslo materialistinių pamatų griuvimas –
visa tai gali privesti prie negrįžtamų ir baisių
pasekmių. Todėl Dievo Miesto fotografijos tuoj pat buvo
griežtai įslaptintos, o su jomis susipažinti leista tik
šio pasaulio galingiesiems.
Deja, slaptumas nėra pati geriausia
priemonė tikslui pasiekti, nes kiekvienam užraktui
galima surasti raktelį. Skaitytojams siūlome pažiūrėti
vieną iš serijos nuotrauką, perduotą iš „Hubble“
teleskopu. Joje matosi paslaptingas Miestas,
plaukiojantis neaprėpiamose Kosmoso platybėse.
JAV slaptosios tarnybos įkišo į
seifą informaciją, turinčią didžiulę reikšmę visai
Visatai. Dievo Prieglobstis buvo paslėptas nuo Žemės
gyventojų akių negu tai buvo padariusios Kosmoso
platybės...
Šaltinis:
The Epoch Times,
2009 11 14,
Olegas Kurbatovas
http://www.epochtimes.ru/content/view/30449/5/
Pradžia >
Štai
dar viena nuotrauka, rasta internete, ta pačia tema
>>>>
O štai ką
rašo apie Šventąjį Miestą Šventasis Raštas
Apreiškimas
Jonui
Naujoji Jeruzalė,
Apr 21
1 Aš
regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus
ir pirmoji žemė išnyko, ir jūros taip pat nebeliko.
2 Ir aš išvydau šventąjį miestą naująją Jeruzalę,
nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta kaip
nuotaka savo sužadėtiniui. 3 Ir išgirdau
galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė
tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo
tauta, o pats Dievas bus su jais. 4 Jis
nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus
mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto,
nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“
5 O
Sėdintysis soste tarė: „Štai aš
visa darau nauja!“ Ir sako: „Rašyk, nes šitie žodžiai
patikimi ir tikri.“ 6 Ir jis man atsakė: „Įvyko!
Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam
aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio.
7 Tai paveldės nugalėtojas, ir aš būsiu jam Dievas,
o jis bus man sūnus. 8 O bailiams,
neištikimiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams,
burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta
dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji
mirtis.“
9 Tuomet
atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis
dubenis, pilnus septynių paskutinių negandų, ir tarė
man: „Eikš, parodysiu tau jaunąją, Avinėlio sužadėtinę.“
10 Ir nunešė mane dvasioje ant didelio ir
aukšto kalno, ir parodė man šventąjį miestą, Jeruzalę,
nužengiančią iš dangaus, nuo Dievo, 11 žėrinčią
Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi
jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas. 12 Ji
apjuosta dideliu, aukštu mūru su dvylika vartų, o ant
vartų dvylika angelų ir užrašyti dvylikos Izraelio
giminių vardai. 13 Nuo saulėtekio pusės treji
vartai, nuo žiemių treji vartai, nuo pietų treji vartai
ir nuo saulėlydžio treji vartai. 14 Miesto
mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos
Avinėlio apaštalų vardai.
15 Kalbantysis
su manimi turėjo aukso mastą išmatuoti miestui, jo
vartams ir mūrams. 16 Miestas išdėstytas
keturkampiu; jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo
miestą mastu ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo
ilgis, plotis ir aukštis lygūs. 17 Jis
išmatavo jo mūrą ir rado šimtą keturiasdešimt uolekčių
žmonių mastu, kurį vartojo ir angelas. 18 Jo
mūras sukrautas iš jaspio, o pats miestas iš gryno aukso,
panašaus į tyrą stiklą. 19 Miesto mūrų
pamatai papuošti visokiais brangakmeniais. Pirmas
pamatas yra jaspio, antras safyro, trečias chalcedono,
ketvirtas smaragdo, 20 penktas sardonikso,
šeštas sardžio, septintas chrizolito, aštuntas berilio,
devintas topazo, dešimtas chrizoprazo, vienuoliktas
hiacinto, dvyliktas ametisto. 21 Dvylika
vartų dvylika perlų, kiekvieni vartai iš vieno perlo.
Ir miesto gatvės grynas auksas, tarsi vaiskus stiklas.
22 Bet
aš jame nemačiau šventyklos, nes Viešpats, visagalis
Dievas, ir Avinėlis yra jo šventykla. 23 Miestui
apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį
apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra
Avinėlis. 24 Tautos vaikščios jo šviesoje, ir
žemės karaliai atsineš į jį savo puošnumą. 25 Jo
vartai nebus uždaromi dieną, nes tenai nebus nakties,
26 ir į jį bus sugabenti tautų lobiai ir
brangenybės. 27 Bet ten niekada nepateks, kas
netyra, joks nešvankėlis ar melagis, o tiktai tie, kurie
įrašyti Avinėlio gyvenimo knygoje.
BIBLIJA arba
ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius:
Lietuvos Biblijos draugija, 1999.
Pradžia >
„Paskutinę vakarienę“ internete galima pamatyti
16 gigapikselių raiška
Italijos valdžia ir kompanija HAL9000, bendradarbiaujant
su Nikon, AMD, Clauss, De Agostini ir I-Net, sukūrė
pačią raiškiausią Leonardo da Vinci freskos fotografiją
ir ją patalpino internete.

Leonardo da Vinci,
Ultima Cena, Milano, Santa Maria
delle Grazie, 1494 - 1498
Kad kiekvienas norintis
galėtų įžiūrėti smulkiausias šio kūrinio detales,
specialistai padarė 16,12 milijardų
pikselių (172 181 ant 93 611 taškų) raiškos fotografiją.
Ji yra 1600 kartų raiškesnė, nei galima to
tikėtis dabar jau įprasta 10
megapikselių skaitmenine kamera.
Šios raiškos Leonardo da
Vinci kūrinio fotografija yra adresu
http://www.haltadefinizione.com/magnifier.jsp?idopera=1.
Apsilankykite ir pasižiūrėkite.

Kad fotografavimo metu nepakenkus garsiajai freskai,
apšvietimo sistema ir visi procesai buvo testuoti ir
patvirtinti Centrinio restauravimo instituto
fotometrijos laboratorijoje (Istituto
Centrale per il Restauro).
Šią freską Leonardo da
Vinci nutapė tarp 1494 ir 1498 metų, ji yra 460x880 cm
dydžio.
2007 10 27. Milanas
(Italija). Didžiuliame bažnyčios
„Santa Maria delle Grazie“
ekrane demonstruojama
Leonardo da Vinci
„Paskutinės vakarienės“ freska,
nufotografuota tų pačių
metų gegužį.
Foto Antonio Calanni/AP
Šis kūrinys yra Milano
Santa Maria delle Grazie bažnyčioje ir vaizduoja
paskutinę Jėzaus ir jo mokinių Vakarienę, Didijį
Ketvirtadienį prieš Judo išdavystę.
Italijoje ši freska
žinoma „Cenacolo“ vardu. Yra įvairiausių teorijų,
liečiančių šio kūrinio detales, dėl kurių buvo
triukšmauta.
„Dabar visi mitai gali
būti išsklaidyti, nes ekspertai (ir ne tik jie) gali
tyrinėti smulkiausias 15 a. freskos detales, net iki
piešinio, kurį padarė Leonardo prieš tapydamas freską“,
– sako jos saugotojas Alberto Artioli.
„Jūs internete galite
pamatyti tokias smulkmenas ir dailininko technikas,
kurių tikrai neįžvelgtumėte būdami šioje bažnyčioje –
priduria jis, – Be to, jūs gerai pamatysite, kokioje
apgailėtinoje padėtyje dabar yra
freska“.
Ir dėl to, kad freska
tapyta neįptasta technika (tempera, sumaišyta su
aliejumi ir užnešta ant švininių
baltų dažų ir kalcito), ji pradėjo irti jau 1517 m.
Vėliau Napaleono
laikais bažnyčia buvo paversta arklide. 1943 m. rugpjūty
jos vos nesugriovė: nuo bombordavimo freską išgelbėjo
tik specialiai padėti smėlio maišai.
1999 m. imtasi labai
rimtų freskos atstatymo darbų. Mokslininkai ir
restauratoriai nuvalė 500 metų senumo nešvarumų ir
ankstesnių restauravimų liekanas, dengusias pirminę
„Paskutinės Vakarienės“ versiją.
Ir dabar ekspertai ir
meno mėgėjai gali tyrinėti šį šedevrą tiesiog savo
namuose. Nes į ekskursiją po
„Santa Maria delle Grazie“ bažnyčią patekti nėra lengva.
Padidintos apsaugos priemonės, padedančios saugoti
freską nuo tolesnio irimo, leidžia tik 25 lankytojams
kas 15 minučių apžiūrėti Leonardo da Vinci kūrinį. Per
metus freską gali pamatyti tik 320 tūkst. žmonių. O
norinčių ją pamatyti yra 3-4 kartus daugiau.
Vykdantysis kompanijos
HAL9000 direktorius Vincenzo Mirarchi tikisi, kad daug
žmonių, kurie apsilankys jo firmos tinklalapyje,
atkreips visuomenės dėmesį ir į kitus čia
demonstruojamus kūrinius, kuriuos taip pat galima
tyrinėti labai padidintus. Štai jie:
1.
Gaudenzio Ferrari, Storie
della vita di Cristo, Varallo Sesia (Vercelli), Santa
Maria delle Grazie, 1513;
2.
Andrea Pozzo, Gloria di
Sant'Ignazio, Roma, Sant'Ignazio, 1685;
3.
Francesco Paolo Michetti,
La Figlia di Iorio (1895), Pescara, Palazzo della
Provincia;
4.
Palazzo Besta, Teglio,
Ciclo dell'Ariosto, 1550;
5.
Pontormo,
Deposizione, Chiesa di
Santa Felicita, Firenze, 1525-1527.
http://www.haltadefinizione.com/galleries.jsp?filter=1
Šaltinis:
LiveScience
Pradžia >
Per 1000 metų
lėkštės maistui labai pasikeitė
Broliai Kreigas ir Brianas Wansink ėmėsi neįprasto
darbo. Tyrimo objektu šie mokslininkai Leonardo da Vinci
„Paskutinę Vakarienę“ pasirinko todėl, kad tas kūrinys
laikomas „pačiu žinomiausiu valgymo vaizdiniu“.
Išanalizavę 52 labiausiai žinomus pasaulyje meno
kūrinius, kuriuose pavaizduota Paskutinė Kristaus ir Jo
mokinių Vakarienė, Amerikos
mokslininkai priėjo prie išvados, kad per 1000 metų
labai pasikeitė žmonijos valgymo įpročiai.

Brian Wansink žinomas kaip knygos
„Neapmąstytas valgymas:
kodėl mes valgome daugiau, negu galvojame“
(Mindless Eating: Why We Eat More Than We Think)
Foto Jason Koski, Cornell Press
Kaip
rašoma Cornell universiteto spaudos pranešime, tyrėjai
nagrinėjo iš paveikslo į paveikslą besikeičiančius
maisto porcijų, lėkščių ir duonos gabalų dydžius. Juos
lygino su vidutinio statistinio Kristaus mokinio galvos
dydžiu. Paaiškėjo, kad per 1000 metų dailininkų apetitai
nuolat augo. Pagrindinis patiekalas per tą laiką
padidėjo 69 proc., lėkštės – 66, o duonos porcijos
padidėjo – 23 proc.
"Per 1000 metų žymiai
išaugo maisto produktų gaminimas, jų prieinamumas ir
saugumas. Ta tendencija ryškiai atsispindėjo iš
vaizduojamame mene“, – mano Brian Wansink. Jo kartu su
broliu parašytas straipsnis nutukimo tema išspausdintas
žurnale „International Journal of Obesity“.
|